Ar logistikos centrai paspartins žemės ūkio produktų pristatymą vartotojui?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo paramą regioniniams logistikos centrams kurti. Šiandien trumposios maisto tiekimo grandinės nebeapsiriboja ūkininkų turgeliais – šviežia žemdirbių produkcija norėtų keliauti tiesiai ant vartotojų stalų į ugdymo, maitinimo įstaigas. ŽŪM siūlo ūkininkams daugiau kaip 6 mln. Eur siekiančią finansinę motyvaciją kurti regioninius logistikos centrus. Šiuose centruose pagal darželių, mokyklų, ligoninių ar kitas viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų ar įmonių užsakymus būtų sudaromi vietos ūkininkų produkcijos krepšeliai. Šį kartą pašnekovų klausėme, ar jie tiki tokios ŽŪM siūlomos produkcijos realizavimo pertvarkos sėkme, ar tikrai kelionė „nuo lauko iki stalo“ per logistikos centrus gali tapti spartesne?

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė KARALEVIČIENĖ: „Jeigu tuos logistikos centrus darysime kaip tarpinę grandinę „nuo lauko iki stalo“, labai norėtųsi sužinoti, kas finansuos tą grandinę. Ar bus ŽŪM tam tikrose eilutėse numatyta suma, kuri padengtų jų kaštus. O jeigu tokio finansavimo nebus, logistikos centrai tokios paslaugos tikrai nedarys už ačiū. Jie pasiims kažkokią dalį nuo tos produkcijos. Tada iškyla klausimas: kiek pabrangs žemės ūkio produkcija, kol atsidurs ant vartotojų stalo?

Gal atsiranda kažkas, kas nori vadovauti visam šitam paradui ir susikrauti į kišenę pinigus. Šiandien iškyla klausimas: ar vaikų darželiams ir mokykloms tiekiami maisto produktai yra patys pigiausi ir geriausios kokybės? Tėvai, kurių vaikai lanko darželius, neretai sako, kad jų atžalos skundžiasi, jog maistas buvo neskanus. Dauguma darželių ir mokyklų jau neberuošia maisto, jį centralizuotai pristato specialios įmonės, laimėjusios konkursą.

Reikėtų matyti tą projektą, jį išanalizuoti ir tada svarstyti. Tokių projektų ŽŪM jau yra buvę labai daug, bet kai pradedi domėtis, susiimi už galvos ir net nežinai, kas ir kodėl jį sukūrė. Manau, kad visi projektai yra nukreipti tam, kad kažkas pasiimtų didžiąją dalį pinigų.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS: „Klausimas, ar efektyviai bus išleisti pinigai, o kitas dalykas – ar tos lėšos bus paskirtos tikrai tam tikslui, kad tarnautų idėjai trumpinti grandinę ir padidinti pajamas būtent produkcijos gamintojams? Ar visgi ta „grietinėlė“ pasiliks pas tuos, kurie valdys logistikos centrus? Pagal sumanymą ir aprašymą lyg ir turėtų būti patys ūkininkai to logistikos centro šeimininkais ir jį valdyti. Bet gyvenime yra buvę nemažai pavyzdžių, kai pasibaigus programos priežiūros laikotarpiui, prisidengiant tais pačiais ūkininkais, verslą vėliau perima kiti.

Klaipėdos rajone ūkininkai į šitą pasiūlymą pažiūrėjo gana rimtai ir galimai ten tas projektas gali būti sėkmingas. Daugiau tokių žinių, kur ūkininkai imasi iniciatyvos ir tikrai valdys logistikos centrą, neturiu.

Dažniausiai laimi aktyvesni. Šiuo atveju, kai skiriami pinigai aktyvesnis yra verslas, kuris mato galimybę iš to uždirbti ir supranta, kad ūkininkai patys nesugebės to padaryti. Tad tikriausiai pinigai atiteks ne ūkininkams. Ar tas projektas toliau vystysis, ar jis bus sėkmingas, didelis klausimas. Yra buvę labai daug tokių neveiksmingų valstybės padarytų investicijų, ne iki galo išanalizavus visus koncepcinius variantus, kai gera idėja išvirsta į visai kitą rezultatą.

Anksčiau buvo labai daug investuota šiaudų perdirbimui į granules, į kurą, tai tie projektai kažkurį laiką merdėjo, o likutinė vertė buvo išparceliuota ir nieko nebeliko. Tai čia irgi panašiai – į tokius dalykus reikia žiūrėti atsargiai.“

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas BUIVYDAS: „ Manyčiau, kad, teikdami paraišką logistikos centrui įkurti, ūkininkai savo lėšomis tikrai neprisidės. Tą naštą turi prisiimti savivaldybė ir dalyvauti kaip partnerė, jeigu ji nori gauti gerą rezultatą. O jeigu norima tik sujungti kelis stambius ūkininkus, tai būtų dar vieno monstro kūrimas, panašiai kaip buvo prieš septynerius metus su bendrove „Rupūs miltai“. Kurti logistikos centrą reikia su tikslu, kad produktai būtų surenkami iš mažiausių ūkių.

Juk smulkieji ūkininkai niekada neturės savo lėšų prisidėti prie tokio projekto. Jie neturi nei šaldytuvų, nei kitokių perdirbimo galimybių. Pieną jie separuoja, daro grietinę ir savaitgaliais veža į turgų. Toks jų išlikimo būdas. O jei taip smulkūs ūkiai savivaldybės būtų globojami, įkuriant logistikos centrus, jie tikrai nemirtų, geri produktai pasiektų vaikų darželius, mokyklas.

 Apie tai vakar kalbėjau su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku. Dar kartą noriu pakartoti – nereikia giganto užauginti, tokio, kai susijungia keli stambūs ūkiai ir paima rinką į savo rankas, o mažieji, kaip visada, lieka už borto. Aš esu už tai, kad kiekvieno šalies rajono centre būtų tokie logistikos centrai, kurie aprūpintų maisto produktais iš smulkiųjų ūkių tos vietovės įstaigas.

Logistikos centras galėtų būti angaro dydžio, užtektų kiekvienai produkto rūšiai pastatyti po du konteinerinio tipo pastatėlius su šaldytuvais ir pirminiu perdirbimu.  Tada išliktų mažieji ūkiai, nebankrutuotų, turėtų galimybę už tą pačią kainą, kaip ir stambieji ūkiai, pateikti savo produktus rinkai.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras PUSKUNIGIS: „Kokia bus tų produktų kokybė, ar bus aišku, kas jų gamintojas? Iki logistikos centrų įsteigimo reikia atlikti nemažai darbų. Tikriausiai vėl bus vėjais išmesti pinigai. Gal kažkam kažko reikia, kažkas susvaigo, pasvajojo arba bando pademonstruoti savo darbą ar veiklą.

Vakar man teko važiuoti per Lenkiją ir sustoti pakelėje pavalgyti. Antras patiekalas kainavo tik pusantro euro, bet jis buvo toks didelis, kad nepajėgiau suvalgyti. Mes niekada nepajėgsime konkuruoti su Lenkijos žemės ūkiu, kuris turi idealias PVM sąlygas. Tuo metu pas mus tiek agroverslas, tiek smulkieji ūkininkai jau daug metų žlugdomi. Manyčiau, kad tie logistikos centrai – kažkoks pašalinis ir nesavalaikis projektas. Jis labai neaiškus.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Algimanto SNARSKIO piešinys